>

Kas tai?

Savivaldybių indeksą parengė Vilniaus politikos analizės institutas (VPAI). Vilniaus politikos analizės institutas susikūrė 2016 m. rudenį kaip įvairių sričių politikos ekspertų sambūris. 2017 m. sambūris užregistruotas kaip viešoji įstaiga, remiama tarptautinių ir nacionalinių donorų. Vilniaus politikos analizės instituto analitikai ir asocijuoti ekspertai analizuoja visuomenės ir valstybės gyvenimo problemas, kelia nepatogius klausimus, ieško argumentuotų atsakymų, siūlo valstybės gyvenimą skaidrinančius sprendimus.

Indeksas pirmą kartą skelbtas 2018 m. Naujoje versijoje atliktos kelios metodologinės korekcijos bei atnaujinas rodiklių sąrašas. 2019 m. skelbiamas indeksas apima 2016 – 2019 m.

Metodologija

Duomenų šaltiniai

Savivaldybių gerovės indekso skičiavimuose naudojami viešai prieinami 2018 m. oficialiosios statistikos duomenys garantuoja pirminės informacijos patikimumą ir tuo pačiu užtikrina indekso kūrimo tęstinumą. Indekse naudota statistika iš Lietuvos Statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Higienos instituto, Švietimo valdymo informacinės sistemos.

Indekso komponentai

Indeksą sudaro 5 komponentai (subindeksai):

  • Socialinio saugumo komponentas
  • Fizinio saugumo komponentas
  • Gyvybingos ekonomikos komponentas
  • Kokybiško švietimo komponentas
  • Demografijos komponentas

Socialinio saugumo komponentas matuoja socialinės gerovės situaciją savivaldybėse, akcentuojant integraciją į darbo rinką, lygias galimybes (vyrų ir moterų užimtumo santykis) ir socialinės paramos aprėptį.
Fizinio saugumo komponentą sudaro potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodiklių įverčiai: saugumas keliuose, nusikalstamumas (baudžiamųjų nusikaltimų santykinis rodiklis), medicininės pagalbos prieinamumas, mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika
Gyvybingos ekonomikos komponentą sudaro rodikliai atspindintys konkurencingumą, investicijų patrauklumą ir augimo potencialą: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius ir smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis (16 – 65 m.).
Kokybiško švietimo komponentas. Švietimo komponentą sudaro švietimo prieinamumo – ikimokyklinio švietimo aprėpties, dalyvavimo neformaliojo vaikų švietimo rodikliai, bei švietimo rezultatų rodikliai – įstojusiųjų į kolegijas ir universitetus procentai nuo bendro taip pačiais metais bendrojo lavinimo baigusiųjų abiturientų skaičiaus ir brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir matematikos) rezultatai (procentas surinkusiųjų 51 – 100).
Demografinis komponentas. Komponentą sudaro demografinės senatvės koeficiento ir neto migracijos rodikliai. (detalesnė informacija 1 lentelėje).

Indekso įverčių skaičiavimas:

Užtikrinant reprezentatyvumą ir palyginamumą, kiekvieno komponento rodikliai, buvo standartizuoti atsižvelgiant į savivaldybės demografinius rodiklius. Rodikliai turintys neigiamą poveikį indeksui (pvz. ilgalaikio nedarbo, asmenų gaunančių socialines išmokas statistika ir pan.) buvo apversti (xiinverted = 1 – xi), tokiu būdu suvienodinant visų įverčių kryptį.

Vėliau kiekvienas rodiklis buvo normalizuotas 0 – 10 balų intervale, kur 0 – „labai bloga situacija“, 10 – „labai gera situacija“. Atskiri 5 indekso komponentai (Socialinio saugumo, Fizinio saugumo, Gyvybingos ekonomikos, Kokybiško švietimo ir Demografijos sub – indeksai) yra normalizuotų rodiklių vidurkiai. Bendras Savivaldybių gerovės indeksas yra 5 indekso komponentų vidurkis.

Komponentas Komponento sudėtinės dalys Rodiklio pavadinimas / Metodologinės pastabos
1. Socialinis saugumas 1.1. Socialinės paramos gavėjų skaičius (–)
1.2. Socialinės rizikos šeimų skaičius (–)
1.3. Nemokamą maitinimą gaunančių vaikų skaičius (–)
1.4. Ilgalaikių bedarbių skaičius (–)
1.5. Moterų / vyrų užimtumo santykis
 1.1. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius (2018 m.). Rodiklis normalizuotas pagal gyventojų skaičių savivaldybėse.
1.2. Socialinės rizikos šeimų skaičius metų pabaigoje (2018 m.). Rodiklis normalizuotas pagal gyventojų skaičių savivaldybėse.
1.3. Nemokamai maitinamų moksleivių skaičius pagal savivaldybes (proc., 2018 m.). (Švietimo valdymo informacinė sistema).
1.4. Ilgalaikių bedarbių skaičius metų pabaigoje (proc. nuo bedarbių, 2018 m.).
Ilgalaikis bedarbis - asmuo iki 25 metų amžiaus, kurio nedarbo trukmė viršija 6 mėn., ir asmuo virš 25 metų amžiaus, kurio nedarbo trukmė viršija 12 mėn. (Lietuvos darbo biržos informacija)
1.5. Užimtumo lygis (16 – 65 m./proc). Užimtų darbo rinkoje moterų / vyrų santykis savivaldybėse (2018 m.).

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas / Rodiklių duomenų bazė:https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/ Lietuvos darbo birža: http://www.ldb.lt Švietimo valdymo informacinė sistema: http://svis.emokykla.lt/#
2. Fizinis saugumas 2.1. Saugumas keliuose (–)
2.2. Nusikalstamumas (–)
2.3. Medicinos pagalbos prieinamumas
2.4. Mirštamumas nuo neužkrečiamų ligų (–)
 2.1. Kelių eismo įvykiuose sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius (2018 m.). Rodiklis normalizuotas pagal gyventojų skaičių savivaldybėse.
2.2. Užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų (2018 m.).
2.3. Praktikuojančių gydytojų, odontologų ir slaugytojų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų. (2018 m.).
2.4. Mirtingumo nuo neužkrečiamų ligų (pagal TLK-10 klasifikatorių) skaičius 100tūkst. gyventojų, 2018 m.


Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas / Rodiklių duomenų bazė:https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/ Higienos institutas. Statistinių duomenų apie mirties priežastis paieškos priemonė: http://www.hi.lt/lt/paieskos_priemone.html
3. Gyvybinga ekonomika 3.1. Vidutinis (NETTO) atlyginimas
3.2. Smuklių ir vidutinių įmonių skaičius
3.3. Bendras veikiančių įmonių skaičius
3.4. Tiesioginės užsienio investicijos
3.5. Užimtumo lygis (16 – 65 m.)
 3.1. Darbo užmokestis (brutto mėnesinis, 2018 m.).
3.2. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje (2018 m.). Rodiklis normalizuotas pagal gyventojų skaičių savivaldybėse.
3.3. Veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje (2018 m.). Rodiklis normalizuotas pagal gyventojų skaičių savivaldybėse.
3.4. Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, laikotarpio pabaigoje (2018 m.). Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas).
3.5. Užimtumo lygis, proc. (16 – 65 m. amžiaus kohorta, 2018 m.)

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas / Rodiklių duomenų bazė: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/ (3.1 – 3.5 rodikliai)
4. Švietimas 4.1. Mokyklos nelankymas (–)
4.2. 4-6 metų vaikų ugdymo aprėptis
4.3. Dalyvauja NVŠ programose arba lanko BUM būrelius
4.4. Brandos egzamino balai – matematika
4.5. Brandos egzamino balai – lietuvių kalba
4.6. Procentas įstojusiųjų į universitetus ir kolegijas
 4.1. Nelankančių mokyklos privalomo mokytis amžiaus vaikų dalis. (2018 m. proc. Santykis tarp nelankančių mokyklos privalomo mokytis amžiaus vaikų skaičiaus / Atitinkamo amžiaus gyventojų skaičiaus.)
4.2. 4-6 metų vaikų ugdymo aprėptis (proc., 2018 m. Santykis: 4-6 m. amžiaus ugdomų/mokomų vaikų skaičius / 4-6 m. amžiaus savivaldybės gyventojų skaičius).
4.3. Mokiniai dalyvaujantys neformaliojo vaikų švietimo programose arba lanko bendrojo ugdymo mokyklų būrelius (proc., 2018 m.)
4.4. Abiturientų, gavusių 51-100 brandos egzamino įvertinimo balų, dalis – matematika (proc., 2018 m. Santykis abiturientų, gavusių 51-100 balų brandos egzamino įvertinimą, skaičius / Bendras abiturientų, laikiusių brandos egzaminą, skaičius).
4.5. Abiturientų, gavusių 51-100 brandos egzamino įvertinimo balų, dalis – lietuvių kalba (proc., 2018 m. Santykis abiturientų, gavusių 51-100 balų brandos egzamino įvertinimą, skaičius / Bendras abiturientų, laikiusių brandos egzaminą, skaičius).
4.6. Mokinių, baigusių 12 bendrojo ugdymo programos klasių ir tais pačiais metais tęsiančių mokslą universitete ar kolegijoje dalis (proc., 2018 m.).

Šaltiniai: Švietimo valdymo informacinė sistema: http://svis.emokykla.lt/# Lietuvos statistikos departamentas / Rodiklių duomenų bazė:https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/
5. Demografija 5.1. Demografinės senatvės koeficientas metų pradžioje (–)
5.2. NETTO migracija
5.1. Demografinės senatvės koeficientas metų pradžioje (2018 m.) Demografinės senatvės koeficientas – pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų (0–14 metų amžiaus).
5.2. Neto migracija (balansas tarp atvykusiųjų ir išvykusiųjų asmenų, 2018 m.). Rodiklis normalizuotas pagal gyventojų skaičių savivaldybėse.

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas / Rodiklių duomenų bazė:https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/

VDU

Programavimo sprendimas: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS / Deimantė Zemeckytė